suvaikyti

suvaikýti 1. tr. N, KŽ, Lp vaikant, vejant sugaudyti, sulaikyti, pavyti: Kai išbėgs, nebesuvaikýsi DŽ¹. Suvaikýk gi jį! NdŽ. Tai karvė, kokia dragūnas, negali suvaikýt Mrj. Anas vėl atgal – ir negali niekaip bobutės suvaikyt po dangų. Ir tebegaudo ligi šiolei LTR. Jis mėlynanosius nori suvaikýt, darban nuvaryt, ale, ale… Drsk. | prk.: Nė su margu arkliu nesuvaikýsi jų melagystės Jd. Ašarų suvaikýt negaliu Dv. ^ Suvaikýsi tu pirdalą vandeny Ds. Vaikai, kolei skverne laikai, paleidei – ir nebesuvaikaĩ Sdk. Dantys liežuvį sulaiko, bet proto nesuvaiko KrvP(Grnk). | refl. tr., intr.: Jis šelma, kur aš jį susivaikýsiu Dg. Kur aš su ja (telyčaite) senas susvaikýsiu Rod. 2. tr. [K], M, Rtr, NdŽ suvaryti, sugainioti: Kas juosius suvaikỹs? J. Kiaules reikia suvaikýt Rod. Dievas siunčia perkūniją ir juos (velnius) muša, suvaiko atgal į peklą LTR(Lš). | refl. tr. NdŽ: Nesusvaĩko gyvulių Žrm. Susivaikiaũ vėl an krūvą iš tų krūmelių [gyvulius] Skrb. ║ priversti susikelti, susikraustyti: Tai va, dabar gyvenvietėn suvaĩkė visus Pnm. 3. tr. vaikant išvaryti, pabaidyti: Krapukštinosi pelės, ej[o] pelių suvaikýt DrskŽ. 4. tr. NdŽ vaikant nuvarginti: Arklius dykai suvaikiaũ in tą miestą Mrj. 5. tr., intr. NdŽ prk. suvokti, suprasti: Dabar aš nesuvaikaũ to mokslo Ps. Mano žodyne prie kiekvieno žodžio bus įdėtų sakinių, iš kurių lengviau bus suvaikyti žodžio reikšmė K.Būg. Mokiniai kalbos taisykles turėtų mokytis patys suvaikyti iš nagrinėjamų kalbos mokslui pavyzdžių J.Jabl. Žmogus kartais negali suvaikyti, kaip rašytojo galvota: rusiškai, lenkiškai ar vokiškai A.Sm. Vidurinės priegaidės ženklu žymima ir kai kurių skolinių kirčio vieta, nes čia priegaidė yra nesuvaikoma GrvT16. Nebesuvaikaũ pakrikusių minčių DŽ¹. Velnio tu suvaikysi tą ponų meilę rš. | refl. tr., intr. NdŽ: Monika kuris laikas murpsojo, visu kūnu atsirėmusi į savo vyrą, nesusivaikydama savo kančiose ir mintyse P.Cvir. Bematant man pasidarė daug ramiau, vėl galėjau susivaikyt savo mintis Mš. Tai kaipgi tada jie kryptis susivaiko? rš. Per tvorą šoko [karvė] ir kieno gerybon inšoko – nesusvaikýsi Kpč. Eik tu, susvaikýk su tokia DrskŽ. ║ pastebėti, susekti: Nespėja suvaikýt, kada šuniokas nutrūksta Vžns. Kiek yra rašybų Rygoje, suvaikyti neteko J.Jabl. ║ susiorientuoti, susigaudyti: Motociklas skrieja, mokytoja nesuvaiko, kur dangus, kur žemė rš. | refl.: Niekaip nebesusivaikaũ: o buvo medžiai, buvo kluonas Rm. Sunku čia susivaikýt – tiek daiktų! Jrb. Aš nieko nebesusivaikaũ su tais vaistais Všk. 6. tr., intr. NdŽ, KŽ, LTR(Ds), Šk, Dg prk. kreipti dėmesį, supaisyti, sužiūrėti: Ar suvaikýsi, ką žmonės apie mane pašneka BŽ237. Kur tu čia senas būdamas jaunus besuvaikýsi Š. Siūkis, vaike, paprastai, kur tu visas madas suvaikýsi Žž. Jo nesuvaikýsi: jis visada vienaip sako, kitaip daro Skrb. Suvaikýsi, ką bobos pramano Alk. Suvaikýsi jo ligõs RdN. Kas suvaikys, ką varnos lesa?! Grž. Čia sunku tos šnẽkos suvaikýt LKT228(PnmA). Suvaikýsi tu dabar svietą: kaip kas išmano, teip ir daro Brž. Apsikentusi daryk savo, ir gana, svieto liežuvių nesuvaikysi Žem. Suvaikysi dabar čia jo norus! V.Krėv. ^ Vėjų ir žmonių kalbų nesuvaikýsi Jrb. Blogų gandų nesuvaikysi, piktų kalbų neišsklaidysi KrvP(Al). 7. refl. tr. prk. susilyginti; prilygti: Tu jo su parėdais nesusvaikýsi: anas bagotas, o tu ubago tarba Rod. \ vaikyti; apvaikyti; atvaikyti; įvaikyti; išvaikyti; nuvaikyti; pavaikyti; parvaikyti; pravaikyti; privaikyti; razvaikyti; suvaikyti; užvaikyti