suvaikyti

suvaikyti
suvaikýti 1. tr. N, , Lp vaikant, vejant sugaudyti, sulaikyti, pavyti: Kai išbėgs, nebesuvaikýsi 1. Suvaikýk gi jį! NdŽ. Tai karvė, kokia dragūnas, negali suvaikýt Mrj. Anas vėl atgal – ir negali niekaip bobutės suvaikyt po dangų. Ir tebegaudo ligi šiolei LTR. Jis mėlynanosius nori suvaikýt, darban nuvaryt, ale, ale… Drsk. | prk.: Nė su margu arkliu nesuvaikýsi jų melagystės Jd. Ašarų suvaikýt negaliu Dv. ^ Suvaikýsi tu pirdalą vandeny Ds. Vaikai, kolei skverne laikai, paleidei – ir nebesuvaikaĩ Sdk. Dantys liežuvį sulaiko, bet proto nesuvaiko KrvP(Grnk). | refl. tr., intr.: Jis šelma, kur aš jį susivaikýsiu Dg. Kur aš su ja (telyčaite) senas susvaikýsiu Rod. 2. tr. [K], M, Rtr, NdŽ suvaryti, sugainioti: Kas juosius suvaikỹs? J. Kiaules reikia suvaikýt Rod. Dievas siunčia perkūniją ir juos (velnius) muša, suvaiko atgal į peklą LTR(). | refl. tr. NdŽ: Nesusvaĩko gyvulių Žrm. Susivaikiaũ vėl an krūvą iš tų krūmelių [gyvulius] Skrb.priversti susikelti, susikraustyti: Tai va, dabar gyvenvietėn suvaĩkė visus Pnm. 3. tr. vaikant išvaryti, pabaidyti: Krapukštinosi pelės, ej[o] pelių suvaikýt DrskŽ. 4. tr. NdŽ vaikant nuvarginti: Arklius dykai suvaikiaũ in tą miestą Mrj. 5. tr., intr. NdŽ prk. suvokti, suprasti: Dabar aš nesuvaikaũ to mokslo Ps. Mano žodyne prie kiekvieno žodžio bus įdėtų sakinių, iš kurių lengviau bus suvaikyti žodžio reikšmė K.Būg. Mokiniai kalbos taisykles turėtų mokytis patys suvaikyti iš nagrinėjamų kalbos mokslui pavyzdžių J.Jabl. Žmogus kartais negali suvaikyti, kaip rašytojo galvota: rusiškai, lenkiškai ar vokiškai A.Sm. Vidurinės priegaidės ženklu žymima ir kai kurių skolinių kirčio vieta, nes čia priegaidė yra nesuvaikoma GrvT16. Nebesuvaikaũ pakrikusių minčių 1. Velnio tu suvaikysi tą ponų meilę . | refl. tr., intr. NdŽ: Monika kuris laikas murpsojo, visu kūnu atsirėmusi į savo vyrą, nesusivaikydama savo kančiose ir mintyse P.Cvir. Bematant man pasidarė daug ramiau, vėl galėjau susivaikyt savo mintis . Tai kaipgi tada jie kryptis susivaiko? . Per tvorą šoko [karvė] ir kieno gerybon inšoko – nesusvaikýsi Kpč. Eik tu, susvaikýk su tokia DrskŽ.pastebėti, susekti: Nespėja suvaikýt, kada šuniokas nutrūksta Vžns. Kiek yra rašybų Rygoje, suvaikyti neteko J.Jabl.susiorientuoti, susigaudyti: Motociklas skrieja, mokytoja nesuvaiko, kur dangus, kur žemė . | refl.: Niekaip nebesusivaikaũ: o buvo medžiai, buvo kluonas Rm. Sunku čia susivaikýt – tiek daiktų! Jrb. Aš nieko nebesusivaikaũ su tais vaistais Všk. 6. tr., intr. NdŽ, , LTR(Ds), Šk, Dg prk. kreipti dėmesį, supaisyti, sužiūrėti: Ar suvaikýsi, ką žmonės apie mane pašneka 237. Kur tu čia senas būdamas jaunus besuvaikýsi Š. Siūkis, vaike, paprastai, kur tu visas madas suvaikýsi Žž. Jo nesuvaikýsi: jis visada vienaip sako, kitaip daro Skrb. Suvaikýsi, ką bobos pramano Alk. Suvaikýsi jo ligõs RdN. Kas suvaikys, ką varnos lesa?! Grž. Čia sunku tos šnẽkos suvaikýt LKT228(PnmA). Suvaikýsi tu dabar svietą: kaip kas išmano, teip ir daro Brž. Apsikentusi daryk savo, ir gana, svieto liežuvių nesuvaikysi Žem. Suvaikysi dabar čia jo norus! V.Krėv. ^ Vėjų ir žmonių kalbų nesuvaikýsi Jrb. Blogų gandų nesuvaikysi, piktų kalbų neišsklaidysi KrvP(Al). 7. refl. tr. prk. susilyginti; prilygti: Tu jo su parėdais nesusvaikýsi: anas bagotas, o tu ubago tarba Rod. \ vaikyti; apvaikyti; atvaikyti; įvaikyti; išvaikyti; nuvaikyti; pavaikyti; parvaikyti; pravaikyti; privaikyti; razvaikyti; suvaikyti; užvaikyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • suvaikyti — suvaikýti vksm. Kai išbėga, nebesuvaikýsi …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvaikyti — tr. 1. priversti apibėgti, apvyti: Apvaikiaũ aplink Žilionies kluoną Lp. 2. refl. Rtn kiek nusivaikyti, apsibaidyti: Širšių bijodavom, tai apsivaĩkom šakom, lapais Srj. Palauk, dabar nepamelši – tegul karvės apsivaĩko Slm. 3. prk. didumą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvaikyti — tr. Š, KŽ nuvyti šalin, nubaidyti: Šunį neatvaikysi nuo savęs Dgp. Mėtė akmenim ir atvaĩkė vilką Arm. Aš jau tris kartus atvaikiaũ [kiaules nuo rugių], o tu do nė vieno Sl. vaikyti; apvaikyti; atvaikyti; įvaikyti; išvaikyti; nuvaikyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgudrinti — išgùdrinti tr. gudrų padaryti, išmokyti: Nebijok, ten jį išgùdrys Alk. Jei ji nesupranta, tai jis turi išgùdryt Kt. Ta skaudi pamoka mūsų neišgudrino Vaižg. | refl.: Dabar visaip išsigùdrina, sunku ir suvaikyti Lnkv. Išsigùdrino vaikas, kaip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaikyti — tr. 1. Q550, SD1157, R, MŽ, S.Stan, Sut, N, [K] Š, L, LL167,175,209, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Ps, Vlk, Kpč, Slv išgainioti į šalis, išblaškyti: Ižvaikau, ižbarstau SD318. Šuo avis išvaĩkė Jrb. Atalekia senė, lazda rankoj, prikelia prikelia, išvaĩko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvaikyti — tr. 1. Amb, Š, LL119,165,322, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ nuvyti šalin, nugainioti, nubaidyti: Nuvaikyk vištas nuo miežių, kad nelestų Grž. Nuvaikyk nuo girnų vištas! Lel. Puolė su lopeta ir nuvaĩkė šunį Ob. Aš tuoj prilėkęs viulkus nuvaikiaũ BM4(Kp).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parvaikyti — tr. 1. NdŽ vaikant parvyti, parvaryti. 2. vaikant pervarginti: Akėdamas labai parvaikiaũ arklius Mrj. Arkliai parvaikyti, varnos derina (greitai stips) Dkš. vaikyti; apvaikyti; atvaikyti; įvaikyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavaikyti — tr. 1. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Kp kiek vaikyti, pagainioti: Kai pavaikaĩ, vis tiek bėga tolyn PnmR. Reikia pavaikyt gerai karvė, trint šonai šiaudais [, kai išpunta] Sn. Toj būdelėj seneliukas, trejų metų piemenukas, moka kiaules paganyt ir ožkeles… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pozicija — pozìcija sf. (1) 1. padėtis, išsidėstymas: Subtilius tarties niuansus, neretai sąlygojamus fonetinės pozicijos, iš klausos sunku suvaikyti LD69. ║ MuzŽ tam tikra rankų, pirštų padėtis griežiant styginiais strykiniais instrumentais. ║ TrpŽ… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravaikyti — tr. 1. Dv, Arm, Upn nuvyti, išvarinėti: Nuog daržo ir vištą reik pačiam pravaikyt Dv. Pravaikyk kates! Ob. Eik pravaĩkai kiaules iš daržo LzŽ. | refl. tr.: Vydavo bitutės nedorėlį [lokį] iš medžio, tas, pasikočiojęs smėlyje, nuo akių kojomis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”